zurginti

zùrginti (-yti), -ina, -ino 1. intr. Skr urgzti, urzėti: Šuva zùrgina Mrj. Ir kiaulės žino, kada vakaras: sustojusios ir zùrgina Grš. 2. intr. Gl, Skr, Snt, Vv verkšlenti, niurzgėti: Ko zùrgini kaip šuniukas neatakęs? Grš. Ką tu čia zùrgini į ausis? Jrb. Ji zùrgino zùrgino, kol išsiprašė Nm. 3. intr. Grš, Žvr dainuoti, niūniuoti: Kitas pasiraitęs ir atsistojęs, dalgelį skambina, tveria į kotą, patykium zurgina, dainuot bandydamas rš. | Radija tegu teip pamaži zùrgina Snt. 4. intr., tr. pamažu ką daryti: Zùrgykim jau namo Gs. Tai kiek tu zùrgysi (lyginsi) tuos marškinius? Vlkj.